BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Dar vieną naktį (ir visą gyvenimą)

Norėčiau parašyti aiškiai ir suprantamai. Parinkti tinkamus epitetus ir vaizdingus būdvardžius. Apkloti pastraipas taikliom metaforom. Bet, kai tik pabandau viską sudelioti į žodžius, viskas praranda prasmę. Tie ženklai tampa tokie besvoriai ir gležni, negebantys atlaikyti mano jausmų begalinio svorio.

Kaip čia paaiškinus, kaip gyvenu? Kažkokia tyla, kurioje tik girdisi po kojom girgždantis sniegas. Net nepastebėjau kaip atėjo žiema. Net nesupratau, kada išgyvenau šį rudenį ir kada viskas spėjo šitaip pasikeisti.

Tuštoka. Taip truputį lengvai, kartais būna sunkiau. Taip ant krūtinės svarmuo, ypač naktį. Kažkokia ertmė viduje, kur skylėta ir prapučia skersvėjai.

Sako, kad jei labai norėsi ir apie tai nuolat galvosi - tai prisišauksi. Nežinau, man atrodo, kad neįmanoma daugiau sutalpinti Tavęs mano galvoje. Ir vis tiek vienatvė. Tokia šalta ir stingdanti. Kažkur gal ir romantiška, kai geriu karštą vyną ir skaitau pageltusius knygos puslapius. Bet vėliau vėl kažkas. Kažkas negerai, kažko nepakanka. Ir taip liūdna galvoti, kad ir vėl šitos šventės. Ir vėl būsiu be bučinio naujųjų metų naktį. Ir gal pasigersiu šampano vėsa ir apsimesiu, kad visai nerūpi. Bet žinai, man sunku apsakyti, kiek ilgesio manyje sutalpdinta.

Ką daryti vidurnakčiais? Net išnešiau laikrodį, kad netiksėtų. Kad nejausčiau taip stipriai kiekvienos sekundės trūkumo. Tokie ilgi intervalai tarp įkvėpimų.

Toks laikas? Kiek gali trukti šis laikinumas, nes jau, rodos, tęsiasi tūkstančius metų. Puikybės apimti praeities šešėliai kutena man šaltas pėdas naktim ir negaliu nei susikaupti, nei panirti į miegą. O jei ir sapnuoju - tai tik dialogus, kurie neįvyko, nes niekada nepaklausė “kaip sekasi?” ar nepasiteiravo “kažko slogu?”.

Susikūriu pasaulį tokį, kokio man jo reikia. Su savais personažais, pokalbiais, skoniais ir įvykiais. Bėgu nuo realybės, nuo visų prievolių ir kančių, apkaišiotų cukraus vata…Nenoriu šiandien klausytis, nenoriu priimti to, ką matau, kaip vienintelį įmanomą gyvenimą. Aš daug patyriau ir labai daug jaučiau. Ir man nepavyks atrasti žodžių, kurie neiškreiptų prasmės ar perteiktų tai bent dalinai kaip norisi. Galiu parodyti pumpurus, paglostyti katės galvą, pridegti cigaretę ir nuoga maudytis šaltame ežero vandenyje…už mane tegul kalba detalės. Tokios mažos ir blankios, pastebimos tik to akiai, kuris manęs nusipelnė.

Patiko (3)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą