BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nebesistebiu, kad išeini, bet skauda ne mažiau

Labai daug kovoju, kad  nepalūščiau. Kad tikėčiau savimi ir suvokčiau, kad viskas su manimi yra gerai ir visai nesvarbu, kas ką sako ar mano. Aš dedu labai daug pastangų vardan savo laisvės ir sugebėjimo kvėpuoti lengviau.

Bet tas jausmas klaikus. Kai nesi niekieno pirmas pasirinkimas, niekieno prioritetas.
Kokias pastangas bedėtum, visada tava kompanija nebus pakankama paskata kažkam ateitį į vakarėlį ar jų miegas saldesnis nei pokalbis su tavimi. Jie pabūna, kartais net pakankamai ilgai, kad prisileidi ir pradedi tikėti. Bet jei atsiranda akiratyje kažkas kitas - gal labiau blizgantis ar gražesnis - ir jie numeta tave į panaudotų žaislų dėžę. Kaip išlikti oriam ir save mylėti, kai esi kitiems žaislas, kuriuo jie įsijautę žaidžia ir maigo mygtukus, o tada nusibosta ir nebeatranda nieko žibančio ar pamato per daug defektų ar ydų ir bėga…

Yra angliškas terminas - liability - kurio viena iš reikšmių yra - dalykas, kuris sukelia daug bėdų, nors turėtų kaip tik padėti ir situaciją palengvinti. Tai aš tikrai jaučiuosi tokia. Nes su manimi nėra lengva ir turiu daug svorio, kurio kiti man nešti padėti nenori (o kodėl gi turėtų?). Tiesiog jie tikisi, kad tos spalvos ir bohemiška aura jiems suteiks daug fantastiškų dalykų, bet jie prieina arčiau ir pamato, kad ne viskas taip gražu ir paprasta. Kad manyje viskas tinka, o ne tik įvaizdžio dalys, kurių pakeisti negaliu ir aš turiu labai daug randų ir dar žaizdų, kurios net nespėjo užsitraukti. Ir jie bėga. Vietoj to, kad būtų smagu ir lengva, su manimi komplikuota, sunku ir…. greičiausiai neverta terlionių.

Nežinau, kodėl taip norisi būti kažkam svarbiu. Na tuo number one, kurį jie apkabins, kai bus labai bloga.
Nežinau, gal išmoksiu būti viena ir jaustis gerai be kito žmogaus šilumos.
Gal dabar yra tas sudėtingas mokymosi laikas, kurio vaisiai saldžiai tirps burnoje jau kur kas vėliau.

Pavargau taip jaustis ir maldauti žvilgsniu žmonių būti šalia, kuriems visai nerūpi, kaip jaučiuosi ir jei manęs nebūtų - jie daug neprarastų. Pavargau nuo to vienpusiškumo ir noro duoti viską, ką turiu. Savanoriškai.

Viskas gerai.
Kai pasaulis pilnas nuostabių žmonių - normalu, kad išsirinks ne tave.
Tiesiog kartais….kodėl gyvenimo vingiai tokie žiaurūs, kad niekada nepavyksta būti vieninteliu tam, kuris tau atstoja visatą?

Patiko (3)

Rodyk draugams

komentarai (4) | “Nebesistebiu, kad išeini, bet skauda ne mažiau”

  1.   manoVardasAfganistanas rašo:

    taip pažįstama… aš šiandien važiuodama namo dar irgi prisiminiau daug dalykų, ir net mintyse savęs klausiau ar atsiras iš viso toks žmogus, kuris pasirinks mane ir norės būti su manimi, tiek kiek aš norėjau, kad su manimi būtų TAS žmogus, kuris visai pasirodo, kad ne TAS. ir kiekvieną dieną stengiuosi linkėti gero, ne pikto, susitaikyti, kad nebuvau TO žmogaus pasirinkimas ir jis pasirinko galbūt tą savo tikrąjį pasirinkimą. jau pradėjau mąstyti ir aš blaiviau. išgyvensim, ar ne? blaivėja mūsų mintys ir jausmai, noriu tikėti, kad tavajame ir manajame gyvenimuose atsiras TIE, kuriems su mumis galbūt ir bus sunku, bet be mūsų dar sunkiau. ir nors dažnai apninka va tokios nuotaikos, tai turim galbūt net ir džiaugtis, kad dar galim ir turim progą tai jausti, kai supranti liūdesio esmę, laimė būna visai kitokia- vertingesnė. bus geriau:))
    siunčiu stiprų apkabinimą

  2.   Laura rašo:

    Skaitau ir negaliu patikėti. Kartais net baisu:( nes visi postai lyg apie mane…

    [WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘0 which is not a hashcash value.

  3.   mrcuriosity rašo:

    +

  4.   Dominyka rašo:

    Ačiū . Atgal keliauja labai stiprus ir ilgas apkabinimas.

Rašyk komentarą