BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Per daug skaudi tikrovė

Iki trijų ryto sėdžiu su skaudančia galva ir kalbu su Tavimi.
Jaučiuosi tokia bejėgė, kad negaliu tiesiog delnais išsemt iš Tavęs tą visą liūdesį.
Norėčiau sugebėt pasakyt, kad iš tikro nėra, ko bijoti.
Kad gyvenimas gražus, begalinis ir amžinas.
Kad mūsų mylimi žmonės nemirs ir mums niekada neteks patirti dalykų, kurie skaudesni už viską, kas rėžia giliau nei mūsų kūnas gali apimti.

Norėčiau apkabinti Tave žodžiais, nupinti linkėjimų vainiką ir paguosti, paglostyt galvą, pabučiuot į kaktą.
Kad ramiai miegotum aš budėčiau ištisas paras. Kad ir laikydama už rankos savo migreną ir milžinišką nuovargį.

Aš irgi bijau. Aš labai bijau.
Greičiausiai todėl ir pasirinkai mane, norėdamas apie tai papasakoti.
Užuodei tą aštrų baimės kvapą mano plaukuose.

Kaip bejėgė stirna bėgioju po gūdžius miškus ir bandau išvengti medžiotojų.
Labiausiai mūsų mintys mus žeidžia. Kaip kulkos negailestingai jos skrodžia smegenis ir visas kūnas praranda jėgas. Koks priešnuodis? Kažkoks miksas tarp per garsios muzikos, svaiginančių gėrimų, tablečių, nuolatinio skubėjimo ir pykčio lavinų. Laikinas pabėgimas. Priešnuodžio nėra?

Mes tokie iliuzijose užsirakinę kaliniai.
Patys save izoliuojame nuo tikrovės, nes tiesiog taip saugiau.
Nes tiesa kartais nepakeliamai skaudi.
Nes kartais gyvenime vykstantys dalykai nesuvokiami protu.
Nes pasaulyje yra per daug skausmo, kurio neįmanoma nepastebėti, kai žinai, ką jis reiškia.

Sėdi ant palangės ir apima visiškas klaikas, kad galėtum tiesiog paimt ir iššokt.
Kad labai greitai galėtum prarasti kontrolę ir padaryti kažką beprotiško.
Mes taip norim pabėgimo, mes jo bijom, bet jis mus virpina, nes taip gera tiesiog būtų nebūti.
Ir man baisu, ir Tau baisu.
Ir mes kalbamės apie tai.
Silpnybės rūbas aptempęs visą mano odą.
Norėčiau užkimšti Tau ausis, uždengti akis ir paslėpti nuo viso blogio, kuris tvyro pasaulyje.
Bet negaliu net Tavęs paliesti.

Prie neperlipamų sienų rymau.
Slepiesi ten kažkur su daugybę šešėlių.
Kitą dieną vėl nieko. Tik tylim apie tai, nes nebėra prasmės kalbėti.
Akimis viens kitą paglostom.
Kiek mažai kartais žmogui tegali duoti.

Vis tik pokalbiuose tuose aš apgirstu nuo apsinuoginusio pažeidžiamumo.
Geriu jį lyg skaniausią vyną.
Ir atleidžiu Tau už visas kaukes, kurias devėjai, nes po jomis slėpėsi ta baimė.
Kurios negaliu padėt Tau įveikt.
Nebent šalia bijoti.
Būti. Ar to pakaktų?

Patiko (9)

Rodyk draugams

komentarai (2) | “Per daug skaudi tikrovė”

  1.   Aistė rašo:

    labai gražu

    [WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘0 which is not a hashcash value.

  2.   Lukas rašo:

    Gražu.. :)

Rašyk komentarą