BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Purvinam danguj sušvito spindulys

Naktys autobusuose atneša daug peno pamąstymuose. Apie žmogų, kuris miega šalimais. Apie tuos, kuriuos sapnuoja, bet kurie akis kas naktį užmerkia labai toli nuo manęs. Galvoju apie tuos, kurie eina metru prieš mane ir neatsisuka, nepalaukia, o seniau visada vaikščiodavome kartu. Ir buvo kava, ir buvo žibančios akys. Nežinau, kas vyksta. Daug ko nesuprantu. Bet plika akimi matau, kaip stipriai ir greitai viskas keičiasi.

Sako, kad žmonės fotografuoja tai, ką bijo prarasti. Ir iš tiesų, pastaruoju metu aš fotografuoju viską. Rudenišką medį, prie kompiuterio sėdinčią mamą, lakančią vandenį katę ar susivėlusią save. Iš tikrųjų pastaruoju metu praradau tiek visko, ko maniau, kad niekad neprarasiu, kad dabar esu pasiruošusi visiems likimo vingiams. Ir aš taip džiaugiuosi ir branginu tai, ką turiu šiandien, kad noriu tai įamžinti. Noriu poliroidinėmis nuotraukėlėmis apkamšyti savo kambario duris. Noriu, kad liktų atvaizdai, noriu, kad liktume įamžinti tokie, kokie tada buvom. Nes rytoj tokių jau mūsų nebebus. Man norisi fiksuoti kaitą. Atrodo, kad tokiu būdu galbūt man pavyks ją nors šiek tiek suprasti. Taip, aš velniškai bijau prarasti. Ir aš kolekcionuoju kiekvieną akimirką, priimu kaip dovaną ir laikau užantyje. Nes juodą dieną man jų prireiks. Prireikia net laiškų tų, kurie išėjo.

Kai visko vyksta daug ir sunku kažką suprasti, norisi pabėgti. Dabar sąmoningai tai ir darau. Išbandau savo limitus. Būna nusiviliu, būna pranokstu lūkesčius. Per visas šitas keliones pradedu geriau save pažinti. Suprasti, kas kaip manyje veikia. Toks jausmas, kad viskas parašyta manyje brailiu. Reikia liesti, pajusti pirštų galiukais, kad kažką įskaitytum.

Atleiskit, kad praleidžiu krūvą paskaitų. Aš mokausi, tikrai mokausi. Bet ne tik iš knygų, o ir iš gyvenimo. Bandau apimti abu žinių srautus, bet šią akimirką tiesiog paaukoju save tokiems dalykams, kai reikia nutolti. Kai reikia apsivalyti ir bijoti, bet vis tiek daryti. Dalykai, kurie vieniem yra labai paprasti, kitiems gali būti labai sunkūs. Tai va, aš grūmiuosi su savais demoniūkščiais ir sukauptu pykčiu ir nuoskaudom. Antausis gyvenimui – tai bandymas kuo geriau jį gyventi.

Linkėjimai.

Patiko (6)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą