BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Do not resent my growth

Kažkokios nerimo dienos. Bet viskas šitaip gyva.
Skamba muzika, šoka kojos, o visai nesimiega.

Stebiu dūkstančias kates ir akimis glostau padangėje skrodžiančias žuvėdras.

Kažkas kažkur vis atsiranda. Nukrenda iš dangaus ir sako BUM.

Siūlo susitikti, leisti knygas, skaityti poeziją ar keliauti po pasaulį.

Ir vis kažkaip sutinku, vis padarau kažką beprotiško.

Gaunu pykčio bangą, kad nesu atsakinga.
Galbūt turėčiau savo dėmesį nukreipti į dalykus, kurie priimtinesti, patikimesni, stabilesni. Bet kažkaip norisi džiaugtis.

Jei nori kitokių rezultatų, turi pradėti daryti dalykus kitaip.
Tai va, darau ir mokausi džiaugtis.

Su visais pabangavimais ir šypsenom, kai pas tave sugrįžta. Kai vėl susitikus tauškia ir geria vyną ligi ryto.

Ir šiaip atsiranda visiškai naujų netikėtų žmonių, kurie įsiveržia į gyvenimą kaip uraganai. Ir tu supranti, kodėl uraganai vadinami žmonių vardais.

Mokaisi paminti nuovargį ir viską pradedi matyti ryškiau.

Klausai naujos muzikos, kuri jau irgi atranda savo būsimus prisiminimus.

Dėl kai kurių jų rausta žandai.

Lapų kritimas susimaišęs su sniegu, o aš einu atsisagčiusi paltą ir geriu balintą kavą, visai neskubėdama, mokydamasi gyvenimo ir pasitikėjimo savimi.
Viskas apsiverčia, verčiasi kūliais, apsibalnoja. Bet kažkokios gražios tos mėlynės, primena planetas…

Patiko (6)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą