BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Jei kentėti verta, tai nebent dėl Tavo laimės

Tikrai tikiuosi, kad palikus mane, Tau palengvėjo.

Kad jauteisi lyg nusimetęs didelį svorį nuo pečių.
Viliuosi, kad Tau lengviau kvėpuoti. Kad geriau miegi ir sapnuoji gražius sapnus, kuriuose nėra mano veido ar rankų. Tikiuosi, kad išgirdus dainas, kurių klausydavome, Tau nesuskausta ir kad neaplenki einant mūsų pamėgtų vietų kavai gerti ir šnekėtis.
Noriu tikėti, kad nejauti vienatvės. Kad juokiesi ir jautiesi prisipildęs šviesos ir džiaugsmo.
Kad žiūri filmus, skaitai knygas, bučiuoji kažkieno lūpas ir niekada nepagalvoji, kad kažkas ne taip, kad kažko trūksta. Viliuosi, kad planuoji savo gyvenimą ir turi šalia žmonių, be kurių negalėtum jo įsivaizduoti.
Kad drįsti daryti dalykus, kurių taip trokšti. Kad žiūri į kažką išplėstom akim ir spurdi visas viduje iš jaudulio vien šalia būnant. Tikiuosi, kad Tau viskas gerai. Ir kad nepasiilgsti manęs.

Tikiuosi, kad esi laimingas.
Tik tokiu atveju visas mano tveriamas skausmas ir ilgesys būtų prasmingas.
Nes tikrai linkiu Tau to lengvumo ir nuoširdaus gyvenimo prieglobščio.
Ir jei Tau gerai, vadinasi buvo verta išeiti.
Buvo verta užtrenkti duris ir palikti mane su  tokia skyle širdyje, kurios niekaip nepajėgiu užlopyti, net besikeičiant metų laikams.

Kokia nesąmonė būtų, jei abu kentėtume ir stokotume to, ką tik vienas kitam galėdavom duoti.
Bet jei yra kitaip.
Ir jei jauti, kad Tau gyvenimas pilnas be manęs jame. Ir gali atsigulęs vakare į lovą, nepagalvoti apie mane…
Tada viskas gerai. Aš džiaugiuosi.

Nes aš tiesiog buvau daug laimingesnė su Tavim.
Bet Tavo laimė man brangesnė už viską.
Ir tik vardan jos, aš galiu pasakyti, kad verta man visą tai ištverti.

Tik dėl Tavęs visa tai verta.
Net jei vienintelis dalykas, kurį galų gale tegalėjau Tau duoti - tai laisvę.
Galimybę pamatyti, kuo gali būti be manęs savo gyvenime.

.

Patiko (3)

Rodyk draugams

komentarai (2) | “Jei kentėti verta, tai nebent dėl Tavo laimės”

  1.   Rosenkreuzer rašo:

    Neverta. Tikrai.

    Pirmoje pastraipoje jam su kitu žmogumi linki visko, ko pati norėjai su juo. Kad ir kokie kilnūs gali pasirodyti tavo ketinimai, iš tikro, čia paslėpta šiek tiek bandymo apeliuoti į sąžinę ir daug savanaudiškumo. Jeigu tikrai linki gero - atsiriboji. Jeigu nesusitaikai su praradimu ir nori būti kartu - siūlai susitikti, kalbiesi ir bandot iš naujo. Tai vienintelis būdas būti kartu. Žinau, kad po to vėl skirsitės į mėnesį po kartą ir santykių nebus. Siūlau pradėti naują gyvenimą, praeitį su juo priimti kaip šaunų įvykį, kuriuo gyvenimas nesibaigė.

  2.   Dominyka rašo:

    Negali pasirinkti, ar kenti ar ne. Skausmas yra ir viskas. Aišku, su laiku ir kitų dalykų, patirčių pagalba, išmokstam su tuo tvarkytis ir judėti toliau.
    Bet negaliu tiesiog paspausti mygtuko, kad neskaudėtų.
    Ir jei žinosiu, kad atsiskyrimas, kuris man atnešė daug skausmo, kitai pusei, man brangiam žmogui, buvo tikrai reikalingas ir jam viskas gerai, tada aš irgi sugebėsiu su tuo susitaikyti ir visa tai, ką jaučiu, atrodys kažko verta, o ne tik bereikšmis skausmas. Nes vadinasi tikrai taip reikia. Čia nėra jokio apeliavimo ar dar ko. Fiziškai atsiriboji, to žmogaus nebėra tavo gyvenime. Bet negali pakeisti savo jausmų, kuriuose nėra mygtuko stebuklingo, kuris tai išjungtų. Visa tai ir yra atsiribojimas, ką čia rašau. Tai jau ne apie santykį, o apie mane.

Rašyk komentarą